2021 Birželio mėn. 12d.
RELIGINĖS BENDRUOMENĖS „DUC ESATIS“ ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Religinė bendruomenė „DUC ESATIS“ (toliau – bendruomenė) yra asmenų grupė, vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius ir užsieniečius, nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikoje, išpažįstančius absoliučios vienovės religiją, kuri Dievą suvokia, kaip besąlyginę meilę – visą ko esmę, smelkiančią tiek Dvasinę, tiek Žemiškąją būtį.
2. Bendruomenė turi atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas.
3. Siekdama savo tikslų bendruomenė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kitais teisės aktais ir šiais įstatais.
4. Bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu, tačiau neatsako už bendruomenės narių prisiimtus įsipareigojimus.
5. Bendruomenės pavadinimas ir buveinės adresas keičiami įstatuose nustatyta tvarka.
6. Bendruomenė įsteigta neribotam laikui.
II SKYRIUS
IŠPAŽĮSTAMO RELIGINIO MOKYMO PAGRINDAI
7. Dievas – Viešpats, visa ko Kūrėjas, užgimęs tyroje būtyje, kaip besąlyginė Meilė, reiškiasi kaip Dvasinis ir Materialusis pasaulis.
8. Universalūs ir visuotiniai kūrinijos dėsniai, užgimstantys besąlyginėje Meilėje, reiškiasi kaip šios Dvasinės vertybės ir Moraliniai principai: atjauta, nuolankumas, atsidavimas, tarnystė, pasiaukojimas, drąsa, tikėjimas, taurumas, ramybė, pusiausvyra, priėmimas, budrumas, darna, dora, dosnumas, ryžtas, pilnatvė, dėkingumas, didžiadvasiškumas, atsakomybė, vienybė.
9. Dievas ir jo aukščiausioji valia reiškiasi per visą kūriniją:
9.1. per asmenis, atspindinčius aukščiausiąjį idealą (Kristus, Marija, Buda, Muhamedas ir kiti, pranašai, mokytojai, guru ir panašiai);
9.2. per kiekvieną žmogų;
9.3. per kiekvieną gyvą būtybę – visą gamtą.
10. Dievas atskiria dalelytę savęs savyje. Taip užgimsta individuali Dvasia (aukščiausiasis Aš), atspindinti Aukščiausiąją valią ir esanti vienovėje su Kūrėju. Kūrėjo ji yra apdovanota individualiais talentais, duotybėmis, savybėmis.
11. Atskiros Dvasios dalys, pasinėrusios į sąlygotą būtį, suvokia save, kaip individualias sielas.
12. Individuali siela, būdama tos pačios prigimties, kaip ir Dievas, vykdydama aukščiausiąją valią, pradeda savo evoliucinę kelionę, kaupia patirtį, auga, mokosi ir tobulėja Dievo ir visos kūrinijos labui. Nors individuali siela suvokia save kaip asmenį – sąlygotą “aš”, savo esme ji yra vienovėje su Dievu ir visa kūrinija.
13. Nepaisant begalinės kūrinijos įvairovės, kiekvienas individualus jos fragmentas yra neatsiejama vienovės dalimi, tai vadinama priešybių vienybe. Tokiu būdu per visas individualias dalis Dievas suvokia ir pažįsta save.
14. Sielai pasinėrus į materialinę, sąlygotą būtį, ji apsigaubia užmarštimi, kuri sukuria atskirties iliuziją. Taip siela pamiršta savo esmę – besąlyginę Meilę, Aukščiausiąją Būtį.
15. Veikiama priežasties-pasekmės dėsnio, siela daugybę kartų įsikūnija fizinėje-gamtinėje plotmėje, tai yra žinoma kaip reinkarnacija.
16. Pradiniame evoliucijos etape vedama neišmanymo ir klaidingų pasirinkimų, veikiama priežasties-pasekmės dėsnio, siela patiria kančią. Išvarginta kančios materialioje būtyje, siela pradeda keistis bei siekti darnos, vienovės, laisvės ir laimės.
2
17. Viena vertus, sielos išsilaisvinimas nėra siekiamybė, tai yra jos prigimtinė būtis. Kita vertus, reikalingos kryptingos, tikslingos, nuoseklios pastangos įtvirtinti savo pasirinkimą ir ketinimų tvarumą – būti vienovėje su Dievu. Tik nuoširdžiomis, kupinomis valios ir ryžto pastangomis siela sulaukia Aukščiausios malonės, kuri ją pažadina iš užmaršties ir pakylėja virš dualybės.
18. Sielai įsikūnijus materialiame pasaulyje, laisvos valios ir pasirinkimų dėka, per tiesioginę patirtį, vyksta esminis jos tobulėjimas.
Taip siela įgalina savo pasirinkimą būti atskirtyje ir kančioje arba būti laisvėje ir vienovėje.
19. Materialaus pasaulio pasirinkimai dvasinėje plotmėje išgyvenami kaip pasėkmės. Todėl materiali plotmė, gamta yra labai svarbi ir maksimaliai pasitarnauja sielos evoliucijai.
20. Dvasinė ir materiali būtis yra sudaryta iš daugybės skirtingų sluoksnių (nuo subtilių iki tankių). Kiekviename lygmenyje egzistuoja bei atlieka savo funkcijas įvairios Dievybės ir būtybės.
21. Materiali būtis reiškiasi per pamatinius moteriškąjį ir vyriškąjį pradus – taip užgimsta dualybė.
22. Šių dviejų pradų saveikoje užgimsta gamtiniai dėsniai ir pagrindinės stichijos (žemė, oras, vanduo, ugnis ir erdvė), iš kurių susideda gamta.
23. Saulė – šviesa yra pagrindinis, esminis gyvybės egzistavimo ir palaikymo šaltinis tiek Dvasinėje, tiek materialioje plotmėje. Visa kas gyva egzistuoja jos dėka.
24. Sielos žemiškoji būtis yra tampriai susijusi su Tautos sąmone, kultūra, paveldu, genetika, ją supančia aplinka, gamta.
25. Mūsų Tautos sąmonėje ir kraujyje esantis protėvių didžiadvasiškumas bei ryšys su Dvasiniu pasauliu sukuria darnią terpę sielos augimui. Visa tai atspindi Lietuvių dvasinis simbolis – Vytis, simbolizuojantis Dvasios pergalę prieš blogį ir neišmanymą.
26. Aukščiausioji Tiesa, dvasinio mokymo esmė yra aukščiau už tai skleidžiantį asmenį, religinius įsitikinimus, metodus, būdus, įrankius ir tt.
27. Aukštesnieji Idealai, Dvasiniai mokytojai ir mokymai, kurie reiškėsi skirtingose epochose ir kultūrose, žmonijai tarnauja kaip siektinas pavyzdys.
28. Kaip Saulė yra būtina visai gyvybei egzistuoti, taip ir sielai – Žmogui yra būtinas Dvasinis mokytojas žengiant Dievo pažinimo keliu.
29. Dvasinis mokytojas, vedamas besąlyginio atsidavimo Aukščiausiajai valiai, tyrai atspindi Aukščiausiąją Tiesą, esančią virš bet kokio asmeniškumo. Mokytojas tarnauja Viešpačiui ir žmonėms, padeda tirpdyti bet kokį neišmanymą ir atskirtį vardan visuotinės Aukščiausios gerovės. 30. Egzistuoja dvi esminės Dievo pažinimo kryptys: Savivokos (savęs pažinimo) – proto kelias, ir Meilės, Atsidavimo – širdies kelias. Tik šių kelių jungties dėka pasiekiama vienovė. Kuo anksčiau žmogaus protas apsijungia su širdimi, tuo greičiau žmogus pasiekia pilnatvę. Iš esmės šie keliai neatskiriami, tai vieno kelio skirtingos juostos. Savivokos kelyje pagrindinė praktika – meditacija, Meilės kelyje – malda ir tarnystė.
31. Bendruomenė, siekdama visuotinės Aukščiausios gerovės, apjungia skirtingus Dievo pažinimo kelius, skatina ieškoti ne tai, kas skiria, o tai kas jungia.
32. Bendruomenė neatskiria dvasinio mokymo nuo kasdieninio, materialaus gyvenimo, puoselėja dvasinių mokymų integraciją į kasdienį gyvenimą, kuris tarnauja, kaip dvasinio tobulėjimo mokykla.
III SKYRIUS
BENDRUOMENĖS VEIKLOS KRYPTYS IR TIKSLAI
33. Bendruomenės pagrindinis veiklos tikslas: padėti žmonėms visapusiškai tobulėti, gyventi pilnatvėje ir būti laimingais. Bendruomenės siekia:
33.1. padėti žmonėms suvokti vienovę tarp dvasios ir materijos.
33.2. padėti žmonėms suvokti skirtumą tarp amžino ir laikino;
33.3. padėti žmonėms pažinti ir priimti save, kitus ir aplinką;
33.4. padėti žmonėms gryninti ryšį su savo aukštesniąja dvasine prigimtimi, Dievu.
33.5. padėti žmonėms rasti savyje meilę, ją ugdyti, puoselėti ir stiprinti, ja dalintis su supančia aplinka, mokyti žmones gyventi vieniems vardan kitų;
33.6. ugdyti pagarbą, dėkingumą Protėviams, jų didžiadvasiškumui, išminčiai, kultūriniam palikimui;
33.7. ugdyti meilę ir atsidavimą Lietuvai, Tautai, puoselėti tautiškumą bei pilietiškumą;
33.8. padėti žmonėms gyventi darnoje su gamta, mokyti ją mylėti, puoselėti, ugdyti dėkingumą jai;
33.9. padėti atsiskleisti žmonėse dvasinėms vertybėms, moraliniams principams, talentams;
33.10. sukurti bendruomenę – Sambūvį, kuris būtų gyvu Vienovės ir Darnos pavyzdžiu, tarnaujančiu visuotinei Aukščiausiajai gerovei;
33.11. aktyviai dalyvauti dvasinės, švietimo, socialinės, kultūrinės ir kitų veiklos sričių vystymosi procese, kuris kelia žmonių sąmoningumą, prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo;
33.12. vienyti įvairių sričių ir interesų organizacijas ir jų narius, nepaisant jų politinių ir religinių įsitikinimų, bendrai veiklai, kuri dera su Bendruomenės tikslais; 33.13. stiprinti socialinį atsakingumą skatinant žmones savanoriauti – tarnauti be atlygio;
33.14. teikti paramą, labdarą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.
34. Įgyvendindama įstatuose nurodytus tikslus bendruomenė:
34.1. organizuoja praktikas, stovyklas, atsiskyrimus (retrytus), susitikimus (satsangus), paskaitas, seminarus, šventes ir kitus renginius;
34.2. organizuoja ir skaito viešas paskaitas, rengia įvairias labdaros ir paramos akcijas: koncertus, vakarus, talkas, kitus renginius;
34.3. teikia projektus, ieškant veiklos finansavimo šaltinių, pritraukiant Lietuvos ir tarptautinių organizacijų, fondų ir programų lėšas;
34.4. sudaro sąlygas žmonėms savanoriauti;
34.5. gali steigti įvairias ugdymo, švietimo, socialinių paslaugų įstaigas, labdaros ir paramos fondus, įmones, žiniasklaidos priemones ir užsiimti leidybine veikla; 34.6. užsiima labdaringa veikla tiesiogiai arba įkurdama dukterines labdaros organizacijas, fondus ar jų filialus;
34.7. skatina ir propaguoja aplinkai draugišką ūkininkavimą. Gali auginti ir platinti daržoves, vaisius, vaistažoles;
34.8. gali samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti;
34.9. gali stoti į tarptautines organizacijas;
34.10. gali užsiimti jos veiklos tikslams įgyvendinti reikalinga gamybine-ūkine veikla;
35. Bendruomenė įstatymų nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia jos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia įstatymai.
IV SKYRIUS
BENDRUOMENĖS ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
36. Bendruomenė turi šiuos organus:
36.1. bendruomenės narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas);
36.2. bendruomenės taryba (toliau – Taryba);
36.3. bendruomenės pirmininkas;
36.4. Pagrindinis bendruomenės organas yra Susirinkimas.
36.5. Eilinis Susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.
37. Eilinį Susirinkimą sušaukia bendruomenės pirmininkas Tarybos sprendimu. Neeilinį Susirinkimą, kuri gali inicijuoti bet kuris bendruomenės narys, sušaukia bendruomenės pirmininkas Tarybos sprendimu
38. Apie susirinkimo vietą, laiką ir svarstomus klausimus pranešama visiems bendruomenės nariams paskelbiant informaciją bendruomenės Facebook grupėje ir išsiunčiant visiems elektroninius laiškus ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki eilinio Susirinkimo dienos ir ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki neeilinio Susirinkimo dienos.
39. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų sąrašuose esančių bendruomenės narių. Jei sušauktame Susirinkime nebūna kvorumo, kitas Susirinkimas gali būti rengiamas ne anksčiau kaip po 7 dienų ir laikomas įvykusiu nepriklausomai nuo dalyvavusiųjų skaičiaus.
40. Susirinkimas išsirenka pirmininką ir sekretorių posėdžio pradžioje, jie pasirašo Susirinkimo protokolą.
41. Susirinkimo sprendimai priimami atviru balsavimu “dviem trečdaliais” (arba mažiausiai 67% galimų balsų) Susirinkime dalyvavusių narių balsų, išskyrus sprendimą dėl bendruomenės reorganizavimo ar likvidavimo, kuris priimamas “keturiais penktadaliais” (arba mažiausiai 80% galimų balsų) Susirinkime dalyvavusių narių balsų. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Visų narių balsai turi vienodą sprendžiamąją galią. Nariai dėl objektyvių priežasčių negalintys dalyvauti Susirinkime, likus ne mažiau kaip vienai dienai iki Susirinkimo datos, gali elektroninėmis priemonėmis išsakyti savo nuomonę sprendžiamais klausimais.
42. Bendruomenės narys turi teisę įgalioti kitą narį balsuoti už jį Susirinkime. Įgaliojimas atstovauti narį Susirinkime turi būti pateiktas atsakingam už Susirinkimo dalyvių registravimą asmeniui iki Susirinkimo pradžios.
43. Susirinkimas:
43.1. nustato esmines bendruomenės veiklos kryptis;
43.2. tvirtina įstatų pakeitimus;
43.3. steigia padalinius (filialus);
43.4. priima sprendimą dėl bendruomenės likvidavimo ar reorganizavimo; 43.5. renka Tarybą;
43.6. tvirtina metinę bendruomenės veiklos ataskaitą;
43.7. vykdo kitas šiuose įstatuose jam priskirtas funkcijas.
44. Tarybą sudaro devyni Susirinkimo atviru balsavimu daugiausia balsų surinkę bendruomenės nariai. Susirinkimas paskiria preliminarią pirmojo Tarybos posėdžio datą.
45. Taryba renkama trejiems metams. Tarybos nariai gali būti perrenkami nepasibaigus kadencijai Susirinkimo sprendimu. Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
46. Taryba kiekvienais metais atsiskaito Susirinkimui.
47. Taryba pirmąjame posėdyje išsirenka sekretorių iš savo narių tarpo.
48. Tarybos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 Tarybos nariai.
49. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą.
50. Tarybos posėdžiai vyksta pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Už Tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas sekretorius.
51. Taryba:
51.1. priima į bendruomenę ir pašalina iš jos narius ;
51.2. sudaro darbo arba savanorystės sutartį su pirmininku, kuris turi būti bendruomenės narys, reikalui esant nustato jo atlyginimą, prižiūri, ar bendruomenės pirmininkas tinkamai eina savo pareigas; darbo ar savanorystės sutartį su bendruomenės pirmininku pasirašo Tarybos įgaliotas narys;
51.3. skiria asmenį, atsakingą už finansų apskaitą, reikalui esant nustato jo atlyginimą, prižiūri, ar šis asmuo tinkamai eina savo pareigas;
51.4. keičia bendruomenės buveinės adresą;
51.5. priima sprendimus dėl Susirinkimo sušaukimo;
51.6. vykdo kitas šiuose įstatuose jai priskirtas funkcijas.
52. Bendruomenės pirmininkas yra vienasmenis bendruomenės valdymo organas. 53. Bendruomenės pirmininkas:
53.1. tvarko ūkinius ir finansinius bendruomenės reikalus, užtikrina, kad būtų vykdoma tvarkinga finansinė apskaita;
53.2. tvarko bendruomenės ūkinės veiklos dokumentus;
53.3. pateikia duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registrui;
53.4. veda narių apskaitą;
53.5. organizuoja bendruomenės veiklą;
53.6. veikia bendruomenės vardu, atstovauja bendruomenę santykiuose su kitais asmenimis, sudaro sandorius bendruomenės vardu;
53.7. atsiskaito Tarybai už savo veiklą, rengia metinę veiklos ataskaitą.
54. Bendruomenės lėšų panaudojimą kontroliuoja Taryba.
V SKYRIUS
ĮSTATŲ IR BŪSTINĖS KEITIMO TVARKA
55. Įstatai gali būti keičiami Susirinkimo sprendimu visų dalyvavusių narių “keturiais penktadaliais” (arba mažiausiai 80% galimų balsų) balsų. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.
56. Įstatų pakeitimus gali siūlyti bendruomenės nariai, Taryba arba bendruomenės pirmininkas. 57. Bendruomenės būstinės adresas gali būti pakeistas Tarybos sprendimu.
VI SKYRIUS
NARIŲ PRIĖMIMO Į RELIGINĘ BENDRUOMENĘ, IŠSTOJIMO,
PAŠALINIMO IŠ JOS TVARKA, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
58. Narystė bendruomenėje grindžiama laisvanoriško dalyvavimo principu, todėl niekas negali būti verčiamas būti bendruomenės nariu.
59. Bendruomenės nariais gali būti veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurie sutinka su bendruomenės mokymu ir stengiasi gyventi pagal bendruomenės propaguojamus principus.
60. Asmuo, norintis tapti bendruomenės nariu, pateikia Tarybai prašymą, kuriame turi būti nurodyti fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, ir prideda laišką / prašymą, kuriame išdėstomi motyvai, dėl kurių norima tapti nariu.. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstatams. Sprendimą dėl priėmimo į bendruomenės narius priima Taryba “keturiais penktadaliais” (arba mažiausiai 80% galimų balsų) balsų, gavusi dviejų bendruomenės narių rašytines rekomendacijas.
61. Bendruomenės nariu tampama Tarybai priėmus sprendimą.
62. Bendruomenės nariai įtraukiami į bendruomenės narių sąrašą.
63. Bendruomenės būstinėje turi būti visų, o padalinyje – jam priklausančių narių sąrašas. Su šiais sąrašais turi teisę susipažinti kiekvienas bendruomenės narys.
64. Bendruomenės narys turi teisę:
64.1. rinkti ir būti renkamu į visus bendruomenės organus;
64.2. siūlyti įstatų pakeitimus;
64.3. teikti siūlymus bendruomenės veiklai gerinti;
64.4. naudotis bendruomenės teikiamomis paslaugomis;
64.5. dirbti bendruomenėje ir gauti už tai atlyginimą;
64.6. gauti informaciją apie bendruomenės veiklą;
64.7. naudotis bendruomenės sukaupta informacija;
64.8. dalyvauti bendruomenės organizuojamuose renginiuose;
64.9. bet kada išstoti iš bendruomenės padavęs Tarybai prašymą ir pilnai atsiskaitęs su bendruomene.
65. Bendruomenės narių pareigos:
65.1. laikytis įstatų, stengtis gyventi pagal bendruomenės mokymą bei laikytis bendruomenės propaguojamų moralinių, dvasinių ir bendražmogiškųjų principų;
65.2. vykdyti Susirinkimo ir Tarybos sprendimus;
65.3. nevykdyti veiklos, prieštaraujančios įstatams;
65.4. visokeriopai, pagal galimybes, prisidėti prie bendruomenės stiprinimo; 65.5. nediskredituoti bendruomenės ir nekenkti jos veiklai;
66. Bendruomenės narys gali būti pašalintas iš bendruomenės, jeigu:
66.1. jo veikla prieštarauja bendruomenės principams, vertybėms, diskredituoja bendruomenę;
66.2. jis daugiau kaip pusmetį be aiškios ir esminės priežasties nedalyvavo bendruomenės veikloje;
66.3. jis pažeidžia įstatus, kenkia ar kitaip trikdo bendruomenės veiklą, nevykdo Tarybos sprendimų ir jeigu Taryba nusprendžia, kad yra kitos pakankamai svarbios priežastys pašalinti narį.
67. Bet kuris narys gali pateikti Tarybai prašymą pašalinti kitą narį iš bendruomenės. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie šį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta), taip pat priežastis, dėl kurios narys turėtų būti pašalintas. Narys, kurio pašalinimo klausimas bus svarstomas, informuojamas bendruomenės pirmininko ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki Tarybos posėdžio. Nariui nedalyvavus Tarybos posėdyje, bendruomenės pirmininkas turi jį informuoti apie Tarybos priimtą sprendimą per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
68. Sprendimą dėl bendruomenės nario pašalinimo priima Taryba „už“ balsavus “keturiais penktadaliais” (arba mažiausiai 80% galimų balsų) Tarybos narių.
69. Išstojusieji bei pašalinti iš bendruomenės nariai neturi teisės į jos turtą, paaukotos lėšos ir turtas nėra grąžinami.
VII SKYRIUS
BENDRUOMENĖS PADALINIŲ STEIGIMO, JŲ NUOSTATŲ
TVIRTINIMO IR VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
70. Bendruomenė turi teisę steigti padalinius (filialus).
71. Filialas veikia pagal bendruomenės įstatus ir Susirinkimo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodomi padalinio nuostatuose.
72. Sprendimą dėl filialo ar atstovybės steigimo priima Susirinkimas.
VIII SKYRIUS
BENDRUOMENEI PRIKLAUSANČIO TURTO VALDYMO,
NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO TVARKA
73. Bendruomenė veda buhalterinę apskaitą, teikia finansinę ir buhalterinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
74. Bendruomenei nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jos įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas už bendruomenei priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu. 75. Bendruomenės lėšų šaltiniai:
75.1. fizinių ir juridinių asmenų, paramos fondų, nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos ir turtas;
75.2. skolinto kapitalo lėšos;
75.3. palikimai, pagal testamentą tenkantys bendruomenei;
75.4. atskaitymai iš įsteigtų įmonių pelno;
75.5. kredito įstaigų palūkanos už saugomas bendruomenės lėšas;
75.6. pelnas iš bendruomenės įsteigtų kitų organizacijų, įstaigų, įmonių;
75.7. pajamos iš bendruomenės švietėjiškos, organizacinės ar kitos vykdomos veiklos;
75.8. kitos teisėtai gautos lėšos.
76. Bendruomenės lėšos naudojamos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, darbuotojų atlyginimams, dvasinių mokytojų ir narių išlaikymui, taip pat asmenų, kuriems bendruomenė teikia pagalbą, išlaikymui.
IX SKYRIUS
BENDRUOMENĖS REORGANIZAVIMO,
LIKVIDAVIMO IR LIKUSIO TURTO PASKIRSTYMO
JĄ LIKVIDAVUS TVARKA
77. Bendruomenė gali būti reorganizuojama ar likviduojama Susirinkimo sprendimu. 78. Likvidavus bendruomenę jos likęs turtas ir lėšos, likusios patenkinus visus kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodamos kitai ar kitoms bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms arba labdaros ir paramos fondams.
X SKYRIUS
PRANEŠIMŲ, SKELBIMŲ, DOKUMENTŲ PATEIKIMO TVARKA
79. Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bendruomenės pranešimai ir kita informacija, su kuria privalu supažindinti, bendruomenės nariams, kreditoriams ir kitiems asmenis, kuriems privalu pranešti, pranešama elektroniniu paštu.
80. Vieši bendruomenės pranešimai ir skelbimai skelbiami VĮ „Registrų centras“ leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje.
81. Nariui raštu pareikalavus, bendruomenės pirmininkas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti nariui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: įstatų, finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, Susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Susirinkimo sprendimai, narių sąrašų, kitų bendruomenės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat dokumentų, kuriais įforminti bendruomenės pirmininko sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Narys, pateikęs bendruomenės pirmininkui nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendruomenės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus bendruomenės pirmininkas turi įforminti raštu, jeigu narys to pareikalauja. Ginčus dėl nario teisės į informaciją sprendžia teismas.
Įstatai patvirtinti 2021-06-12 bendruomenės narių susirinkime.
Susirinkimo įgaliotas asmuo
(parašas)